iškvaršinti — iškváršinti vksm. Ji̇̀s iškváršino manè su sàvo rū̃pesčiais … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atkvaršinti — žr. iškvaršinti. ◊ galvą atkvaršinti ilgai neduoti ramybės: Atkvaršino man sūnus galvą: pirk ir pirk jam dviratį! Jž. kvaršinti; atkvaršinti; iškvaršinti; pakvaršinti; sukvaršinti … Dictionary of the Lithuanian Language
ausis — ausìs sf. (4) 1. girdėjimo organas: Išorinė, išvidinė, vidurinė ausis P.Aviž. Ausiẽs grybas (grybelis Gs) Rm. Ausies kraštelis, spenelis, kramslys B. Ausų žiedas B. Ausių rakštelis (krapštukas) SD387. Man ausìs spengia K. Viena ausis užkrito,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbalzginti — 1 išbal̃zginti tr. 1. iškvaršinti. 2. išteliūskuoti: Išbal̃zgintą pieną tegul tik šunes laka, bet ne aš jį valgysiu Nč. ◊ galvą išbal̃zginti įkyrėti šnekomis, triukšmu: Išbal̃zgino jie man galvą su tuo savo skaitymu Mrj. Kap tie rėksniai ma[n]… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbalzgyti — išbal̃zgyti tr. iškvaršinti. ◊ galvą išbal̃zgyti įkyrėti: Iki tuos vaikus užaugini, i galvą išbal̃zgija Gs. balzgyti; išbalzgyti; subalzgyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdūkenti — tr. 1. išbaidyti: Nesivesk šunio, aveles išdūkeñs Ds. | prk.: Išdūkẽna (įjuokina) vaiką, tai paskui apserga Ut. 2. iškvaršinti: Perdien vaikai išdūkẽna galvą Ut. dūkenti; įdūkenti; išdūkenti; padūkenti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išdūžyti — ×išdū̃žyti tr. iškvaršinti, iškamuoti: Visokių klapatų galva išdūžyta – kur neini, te pamiršti Skdt. dūžyti; išdūžyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išklapatyti — ×išklapãtyti tr. 1. iškvaršinti: Jau dar galva išklapãtyta Arm. 2. išrūpinti kam nors ką: Aš išklapãtijau gerą vietą dėl tavęs, t. y. išsuosiau, išsistorojau, daug klapatų turėjau J. klapatyti; išklapatyti; suklapatyti; užklapatyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išklaputinti — ×išklapùtinti tr. iškvaršinti: Gana, jau išklapùtinai galvą Lp. Ak jau tau tos pasakos ir galvą išklapùtys Lp. klaputinti; išklaputinti; suklaputinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškvaršti — 2 iškvaršti tr. iškvaršinti, išvarginti: Bobos iškvaršė galvą Plv. kvaršti; iškvaršti … Dictionary of the Lithuanian Language